|
Šeimyninės istorijos
VIDURAMŽIŲ LAIKAI.
Vyras nutaria išjoti į Kryžiaus Žygį.
Žmona lieka namuose, todėl jis sugalvoja jai uždėti nekaltybės diržą, o raktą palieka savo geriausiam draugui, sakydamas:
- Jei per ketverius metus negrįšiu, tai tikriausiai būsiu žuvęs, tada galėsi atrakinti mano žmoną ir leisti jai pradėti normaliai gyventi.
Išjoja, bet po pusvalandžio išgirsta už savo nugaros kitą raitelį. Pro dulkių debesį jis atpažįsta savo draugą, kuriam patikėjo žmoną.
- Kas atsitiko? - klausia vyras.
Draugas vos ne vos atgauna kvapą:
- Raktas ne tas...
Buratinas klausia:
- Tėti Karlai, kas yra ta depiliacija?
- Atsinešk oblių aš tau parodysiu...
- Tau jau šešiasdešimt, o tu senas kvailį, vietoj to kad vestum kuklią penkiasdešimtmetę, nori imti aštuoniolikmetę. Tai savižudybė.
- Nieko tu nesupranti! Geriau mirti nuo aštraus durklo, nei nuo surūdijusio pjūklo.
Susitinka du draugai:
- Sveikas, Petrai! Ko toks liūdnas?
- Man gimė berniukas...
- Taigi labai gerai!
- Gerai, tai gerai, bet žmona sužinojo...
Vyras gauna sms žinutę: „Brangusis, jei miegi, atsiųsk man savo sapną... Jei šypsais - atsiųsk man savo šypseną... Jei verki - atsiųsk man savo ašaras... Myliu tave...“
Vyras atsako: „Esu tualete, ką atsiųst..?“
Motina auklėja dukrą:
- Kai buvau tavo metų, man vaikinai nerūpėjo.
- Žinoma, mama. Aš juk tada buvau ką tik gimusi...
|
